Šie meniniai video performansai sukurti Kuršių nerijoje ir Klaipėdoje.
Jų intencija – prisiminti ir pagerbti lietuvių kilmės pasaulinio lygio mokslininkę archeologę
prof. MARIJĄ GIMBUTIENĘ (1921 – 1994).
Atrodytų keista, prie ko čia performansai, jei profesorė tyrinėjo priešistorinius laikus.
Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Žmogaus dvasios archeologija vyko ir tebevyksta. Tai, ką profesorė teigė apie Didžiąją Deivę Motiną yra dvasinis mokymas apie žmogaus ir tautos santykį, jo suvokimą, kas yra realybė, kur ji prasideda ir kur ji nuveda. Apie kiekvieno mūsų šaknis, kurios glūdi Senojoje Europoje.
Prie suvokimo, kas šiandien esame, prisidėjo profesorė. Mes toliau mąstome ir savo permąstytą veiksmą skiriame Marijos Gimbutienės Šviesiam Atminimui.
Tai ne žanro klausimas. Savivokos. Kaip performeris Benas Šarka sako, mes pamiršome, kas yra Mokša.
Tai gi, apie Mokšą, miela Marija. Apie šaknis.
Projekto „Šiuolaikinės feministės malda Didžiajai Deivei Motinai“ vadovė - Sondra Simana
Projekto organizatorius - Lietuvos rašytojų sąjunga Klaipėdos skyrius.
Projekto rėmėjas – Klaipėdos savivaldybė.
FILMAI:
„Performansų dirbtuvės Marijai Gimbutienei atminti“ rež. Greta Štiormer, filmo trukmė 25,48 min. 2021, Klaipėda.
„Moteris turinti vietą“, rež. Gerda Šeirė, trukmė 2,3 min. 2021, Kuršių nerija.
„One day in Nida“, rež. Kristina Dryža (Australija), trukmė 12 min. 2021, Kuršių nerija.
„Grobis“, rež. Jonas Baltokas, trukmė 8,41 min. 2021, Klaipėda.
„Šaknys ir šakės. Benas Šarka“ Rež. Sondra Simana. 2021, Klaipėda.
