„Atėjom į žemę, kad išmoktume būti laimingi, išmoktume mylėti ir kurti.“

Aktorių, dainų autorių ir atlikėją Giedrių Arbačiauską daugelis pažįsta iš teatro scenos, televizijos ir kino. Tačiau net jei jo veido ir neatpažintumėte, tikėtina, kad ne kartą esate jį girdėję  – Giedrius įgarsina užsienio filmų personažus, jiems paskolindamas savo balsą. O muzikoje jis atsiskleidžia kaip jautrus kūrėjas, kurio autorinėse dainose telpa daug šviesos, ramybės ir tikėjimo žmogumi.

Klaipėdiečiams Giedrius taip pat puikiai pažįstamas. Ne kartą jis koncertavo uostamiestyje, o „Balto sodo“ bendruomenė ir festivalio „Obuoliai prinoksta rudenį“ žiūrovai prieš keletą metų turėjo progą išgirsti ypatingą Giedriaus ir jo žmonos, violončelininkės Agnės Arbačiauskienės, muzikinį duetą.

Šių metų Žalio Ošo tema – „Žinutė butelyje“. Paklaustas, ką į ją parašytų, Giedrius pirmiausia šypteli:

„Jei kur nors būčiau įkliuvęs, rašyčiau: „Gelbėkit!“

Bet netrukus mintis pasuka visai kita kryptimi.

„Būtų smagu parašyti gerus linkėjimus, kad atradęs žmogus maloniai nustebtų. Juk butelį gali surasti ir po šimto metų.“

O tada – žodžiai, kurie skamba lyg mažas gyvenimo manifestas:

„Atėjom į žemę, kad išmoktume būti laimingi, išmoktume mylėti ir kurti. Tad pirmyn!“

Galbūt būtent tokios žinutės šiandien labiausiai ir reikia. Tokios, kuri ne tik pasiekia krantą, bet ir pasilieka žmogaus širdyje.

Liepos 18 dieną susitikime ŽALIAME OŠE. Giedrius Arbačiauskas savo žinutę perduos ne tik žodžiais, bet ir dainomis.

 

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26

„Ačiū, kad dalyvavote, bandykite dar kartą.“

Tokią žinutę Jonas Krivickas paleistų į jūrą. Tokia pačia fraze jis atsisveikintų ir su festivalio publika. Ar tai pokštas? O gal savotiška gyvenimo filosofija? Tegul kiekvienas nusprendžia pats.

Jonas – dainų autorius, poetas, gitaristas ir atlikėjas. Daugeliui jis pažįstamas iš grupių „Skylė“, “Requem” ir „Vos Vos“. Pats kūrėjas sako, kad nesivaiko populiarumo – kuria taip, kaip jaučia, o svarbiausia, kad būtų tikra.

Į mūsų festivalio klausimus Jonas atsakė taip, kaip, ko gero, ir dera jo kūrybai – trumpai, taikliai ir su šypsena. Paklaustas, kuriame savo gyvenimo kelionės etape dabar yra, atsakė: „Pusiau išmestas į krantą.“ Kas jį atvedė į muziką? „Gal televizorius.“ O savo kūrybą jis apibūdina vienu sakiniu: „Nepatenkinto kliento poetiški skundai.“

Tarp mėgstamiausių kūrinių Jonas mini Jimi Hendrix dainą “Little Wing”. Jei galėtų vienam vakarui susitikti su bet kuriuo muzikantu, rinktųsi patį Hendrixą – tiesiog pasikalbėti apie muziką.

Kiek ironijos slypi šiuose atsakymuose, o kiek tikrų išgyvenimų, sužinosime tik susitikę gyvai.

Taigi kviečiame į ŽALIĄ OŠĄ Klaipėdoje – ten Jonas Krivickas kalbės ne trumpais atsakymais, o dainomis.

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26

„Man ir šiandien gaila žmonių, kurie neturi jūros.“

Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, prodiuseris, renginių ir televizijos laidų vedėjas, dainų autorius ir atlikėjas. Tačiau paklausus apie jūrą, visi profesiniai titulai lieka nuošalyje. Atsako žmogus, kuriam mūsų Baltija yra kur kas daugiau nei geografinis taškas žemėlapyje.

„Vaikystėje buvau geografas mėgėjas ir visai neprastai žinojau pasaulio šalis. Pamenu, kad man nuoširdžiai buvo gaila vengrų, austrų, šveicarų, čekų, slovakų... Nes jie neturi jūros!

Kaip gyventi be jos?! – nuoširdžiai stebėjausi žvelgdamas į žemėlapį, nors pats tik kartą ar du buvau lankęsis pajūryje.

Prisipažįstu, kad man ir šiandien jų gaila. Manau, kad tas nedidukas lopinėlis pajūrio, kurį turime, yra didžiulė dovana.“

Ši dovana Juozą lydi jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

„Kad ir kiek daug ir ilgai keliaučiau po pasaulį, tikriausiai nėra vasaros, rudens, pavasario, o ypač žiemos, kad neaplankyčiau mūsų Baltijos.“

Ir tada jis išduoda mažą paslaptį:

„Kai už lango speigas ar siaučia viesulai – didžiausia tikimybė mane sutikti yra būtent ten. Kodėl? Atvažiuokit, tuomet ir patys suprasite.“

Galbūt todėl Juozo kūryboje tiek daug kelionės, ieškojimo ir tikrumo. O liepos 18 dieną ši kelionė trumpam sustos Klaipėdoje – Žaliajame Oše, kur susitiks žmonės, kuriems muzika yra ne fonas, o pokalbis.

Iki susitikimo prie jūros.

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26
Živilė Mackevičiūtė

„Paleiskim, pasitikėkim.“

Jaunosios kartos dainų autorė ir atlikėja Živilė Mackevičiūtė į ŽALIĄ OŠĄ atvyksta iš Skuodo. Gal todėl ir jos žinutė butelyje tokia žemaitiškai kieta, trumpa, bet talpi:

„Vanduo laiko, kai nurimsti ir pasitiki.“

Jūra Živilei – tai visa vaikystė.

„Visos vasaros išvykos su tėvais maudytis buvo prie Baltijos jūros, niekad nevažiuodavom prie ežerų, o prie Baltijos jūros – ne tik maudynės, bet ir tinklinis, kiksas, „tūkstantis“, aitvarų laidymas ir daug kitų gražių prisiminimų.“

O ryškiausias vaikystės prisiminimas visai netikėtai nukelia prie Skuodo jūros (taip, yra ir tokia!).

„Man kokie gal 4 metai ir su mama ir broliu ruošiamės eiti prie Skuodo jūros. Aš taip laukiau, tai norėjau (nors eidavom kasdien), kad negalėdama sulaukti, kol mama susiruoš, pati ėmiau lygintuvą ir pradėjau lyginti savo gelsvus marškinėlius su ančiuku Donaldu. Kai mama atėjo, jai buvo linksma pamatyti mane besiruošiančią ir nesuprantančią, kodėl su vaikišku, neįkaitintu lygintuvu man niekas nesilygina...“

Paklausta, kuriame savo gyvenimo kelionės etape šiandien yra, Živilė atsako trumpai: „Ieškau kranto...“

Muzikinį kelią jai padėjo atrasti ne vienas žmogus – nuo pirmosios darželio muzikos mokytojos iki Skuodo meno mokyklos mokytojos Raimondos Remezienės. O dainuojamosios poezijos keliu ją palydėjo Gediminas Storpirštis.

Apie savo kūrybą Živilė sako: „Tai dermės paieškos tarp muzikos ir teksto, kuris pasiektų ir sujudintų vidų.“

Paklausta, su kuriuo kūrėju norėtų vieną vakarą pasėdėti prie laužo, Živilė nedvejodama pasirenka Saulių Mykolaitį. Apie ką kalbėtųsi? „Apie kūrybą, tikėjimą, draugus, išbandymus...“ Šis pasirinkimas daug pasako ir apie pačią Živilę – jai svarbi kūryba, kuri gimsta iš jautrumo, tikrumo ir vidinės tylos.

Ir panašu, kad tos paieškos pasiekia klausytojus. Viename koncerte nepažįstama moteris kartu sudainavo visą dainą „Mes patys esam saulė“, o kitame mieste klausytoja parodė tatuiruotę su šios dainos pavadinimu!

O čia Živilės žinutė visiems, susitiksiantiems ŽALIAME OŠE:

„Paleiskim, pasitikėkim.“

 

 

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26
JieDu - Vilija ir Ramūnas Šepučiai

„Nepamirškit gyventi. Tiesiog.“

Tokią žinutę butelyje į pasaulį paleistų Vilija Gruodytė-Šeputienė.

Gimusi muzikų šeimoje, ji sako, kad kitas kelias tarsi nė neegzistavo. Nors buvo laikas, kai muzika buvo nutolusi, pažintis su Ramūnu viską pakeitė – taip gimė duetas JieDu.

Paklausus, kuriame savo gyvenimo kelionės etape dabar yra, Vilija šypsosi: „Plaukiu su vėju. Ne visada ramiai.“ Galbūt būtent todėl jų muzikoje tiek daug tikrumo, jautrumo ir gyvenimo.

Jau kitą savaitgalį susitikime ŽALIAME OŠE Klaipėdoje. Ateikite pasiklausyti muzikos, kuri primena tai, ką kasdienybėje kartais pamirštame – nepamiršti gyventi.

https://www.youtube.com/@JieDu-fz4is

 

 

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26

„Aš nekuriu dainų, esu tik tarpininkas. Tai jos kuria save.“

Prieš beveik dešimtmetį Jonas Baltokas į jūrą, į pasaulį paleido mažą kūrybinę žinutę. Šiandien ji vis dar keliauja nuo žmogaus prie žmogaus, ir šiandien ta žinutė vadinasi ŽALIAS OŠAS – festivalis, garsėjantis jaukia atmosfera, kurioje svarbiausias tampa ne atstumas tarp scenos ir žiūrovo, o gyvas žmonių susitikimas.

Jonas – dainų autorius, atlikėjas ir įvairių renginių sumanytojas. Jo muzikoje poezija skamba taip natūraliai, tarsi žodžiai ir melodija būtų gimę vienu metu. Per daugelį metų jis sukūrė dešimtis dainų pagal lietuvių poetų eiles, tačiau pats apie savo kūrybą kalba labai kukliai: „Aš nekuriu dainų, esu tik tarpininkas. Tai jos kuria save.“

Paklaustas, ką jam reiškia jūra, Jonas prisimena pirmąją pažintį su Baltija: „Pirmą kartą jūrą pamačiau būdamas penktokas ar šeštokas. Manau, tas įvykis pakeitė mane.“ O šiandien savo gyvenimo kelionę jis nusako taip: „Gyvenimas sukasi spirale. Tik imi dreifuoti, bangos nuneša į gilius vandenis. Kapstykis.“

Ryškiausias vaikystės prisiminimas – mama, ilgu kaimo keliu grįžtanti iš miesto. O pirmasis postūmis rimčiau kurti muziką gimė visai netikėtai. Grodamas (buvo tik pramokęs) išilgine fleita gatvėje Jonas pastebėjo jauną porą. Mergina paėmė savo vaikiną už rankos ir nusivesdama ištarė: „Jis nemoka groti...“ Jonas šį prisiminimą iki šiol pasakoja su šypsena. Galbūt tą akimirką jam labiau norėjosi būti ne geresniu muzikantu, o tuo vaikinu, kurį kažkas taip švelniai nusiveda už rankos. O gal – ir vienu, ir kitu.

Paklaustas, ką parašytų į jūrą paleistoje žinutėje butelyje, Jonas atsako poetiškai:

„Aš esu tas, kuris išsiuntė, o tu esi tas, kuris rado šią žinutę. Mano krantas surado tavąjį. Tai nieko nereiškia. Arba reiškia viską.“

Šiemet Jonas į sceną lips su Jono Baltoko Trio – kartu su Živile Mackevičiūte ir Daiva Plikšniene. Tačiau, kaip ir kasmet, svarbiausia bus ne scena. Svarbiausia bus susitikimas.

O žmonėms, kurie liepos 18 dieną susirinks į Žaliąjį Ošą, Jonas siunčia paprastą, bet labai svarbią žinutę:

„Muzikanto, kūrėjo vertę sukuria klausytojas. Jūs esate didžiausias turtas.“

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26

„Tiesiog ateikite liepos 18 dieną. Ir grįšit namo lašą geresni.“

Tai ne reklaminis šūkis. Tai Alvydo Stalaučinskio palinkėjimas kiekvienam, kuris užsuks į Žalią Ošą.

Alvydas su festivaliu draugauja nuo pirmųjų jo dienų. Jį vienodai lengva įsivaizduoti prie laužo su gitara, už sunkiasvorio vilkiko vairo Europos keliuose ar skraidyklėje virš žemės. Regis, visus šiuos skirtingus pasaulius jungia tas pats dalykas – laisvės pojūtis.

Paklaustas apie jūrą, Alvydas nesako ilgų kalbų. Jam užtenka žinojimo, kad ji yra čia pat. „Kaip geras draugas – gali nesimatyti mėnesius, o susitikęs kalbiesi lyg vakar nesimatęs.“ O savo gyvenimo kelionę šiandien jis apibūdina paprastai: „Plaukiu su vėju. Ir vėjas palankus.“

Visa vaikystė jam šiandien atrodo lyg lobis. Dainuoti pradėjo dar pirmoje klasėje, o noras kurti ilgai tyliai augo viduje, kol vieną dieną prasiveržė – „kaip alkis“.

Prisiminęs koncertus, Alvydas nusijuokia: sykį su Jonu Baltoku festivalyje „Akmeninė naktis“ buvo taip šalta, kad sustingo pirštai ir nebeklausė gitaros stygų. O dar ir Stakėnas palaikė jį užsieniečiu…

Jeigu būtų galima vieną vakarą praleisti su žmogumi, kurio jau nebėra, Alvydas rinktųsi Vytautą Kernagį. Tik ne dideliems gyvenimo klausimams. Tiesiog pasėdėti. Pasikalbėti apie nieką – kaip kepti blynus ar kokie šiandien orai Kalifornijoje.

Tokie žmonės ir kuria Žalio Ošo dvasią – be skubėjimo, be triukšmo, su muzika, kuri skamba lyg nuoširdus pokalbis.

Liepos 18 dieną susitikime ŽALIAME OŠE Klaipėdoje. Galbūt, kaip sako Alvydas, iš tiesų grįšime namo lašą geresni.

Festivalis ŽALIAS OŠAS

Liepos 18 d. 17 val. 

S. Nėries g. 5, Kaipėda 

(KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto vidiniame kieme)

Kategorija: Dalyviai / Žalias Ošas '26