„Tiesiog ateikite liepos 18 dieną. Ir grįšit namo lašą geresni.“
Tai ne reklaminis šūkis. Tai Alvydo Stalaučinskio palinkėjimas kiekvienam, kuris užsuks į Žalią Ošą.
Alvydas su festivaliu draugauja nuo pirmųjų jo dienų. Jį vienodai lengva įsivaizduoti prie laužo su gitara, už sunkiasvorio vilkiko vairo Europos keliuose ar skraidyklėje virš žemės. Regis, visus šiuos skirtingus pasaulius jungia tas pats dalykas – laisvės pojūtis.
Paklaustas apie jūrą, Alvydas nesako ilgų kalbų. Jam užtenka žinojimo, kad ji yra čia pat. „Kaip geras draugas – gali nesimatyti mėnesius, o susitikęs kalbiesi lyg vakar nesimatęs.“ O savo gyvenimo kelionę šiandien jis apibūdina paprastai: „Plaukiu su vėju. Ir vėjas palankus.“
Visa vaikystė jam šiandien atrodo lyg lobis. Dainuoti pradėjo dar pirmoje klasėje, o noras kurti ilgai tyliai augo viduje, kol vieną dieną prasiveržė – „kaip alkis“.
Prisiminęs koncertus, Alvydas nusijuokia: sykį su Jonu Baltoku festivalyje „Akmeninė naktis“ buvo taip šalta, kad sustingo pirštai ir nebeklausė gitaros stygų. O dar ir Stakėnas palaikė jį užsieniečiu…
Jeigu būtų galima vieną vakarą praleisti su žmogumi, kurio jau nebėra, Alvydas rinktųsi Vytautą Kernagį. Tik ne dideliems gyvenimo klausimams. Tiesiog pasėdėti. Pasikalbėti apie nieką – kaip kepti blynus ar kokie šiandien orai Kalifornijoje.
Tokie žmonės ir kuria Žalio Ošo dvasią – be skubėjimo, be triukšmo, su muzika, kuri skamba lyg nuoširdus pokalbis.
Liepos 18 dieną susitikime ŽALIAME OŠE Klaipėdoje. Galbūt, kaip sako Alvydas, iš tiesų grįšime namo lašą geresni.
Festivalis ŽALIAS OŠAS
Liepos 18 d. 17 val.
S. Nėries g. 5, Kaipėda
(KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto vidiniame kieme)